maitinti

maitinti
1 maitìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr. 1. R, K, Ms, Slnt duoti maistą, mitinti, penėti: Tik neseniai atsivedusi veršį, ji (karvė) jau maitino ir šeimą P.Cvir. Kas maitìnti galia ant žiemos tokį būrį kiaulių! J. Aš pati save maitýčia Krm. Maitino didžius būrius galvijų, ožkų ir avių S.Stan. Daug badu mirštančių žmonių šelpė ir maitino M.Valanč. Vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius maitinaũ JD1019. Maitìnamoji (maistinė) druska NdŽ. Maitinamosios medžiagos rš. ^ Duonelė maitina ir artoją, ir ultoją KrvP(Mrk). Žagrė ir akėčios pačios biednos, o visą svietą maitina Šd. Pats nevalgo, o kitus maitina (duona) Lg. Vaikus maitinu ir dar ant savo sprando nešioju (rugio sėkla ir varpos grūdai) LTR(Vdk). Koks ten žmogus iš jo – nuo mažumos buvo kubile augintas ir par špuntą maitintas (sakoma apie menko neišmanantį, labai žioplą) Sd. | refl. K: Kregždė maitìnasi lakiodama KBI27. Čigonai da vis savo amatu maitìnasi (mainikauja) Žal. Jie maitìnasi su visokiom žolėm Ėr. Nieko neturim, kaip tik šaknelėm maitinamės BsMtI156. Našlė maitìnasi su našulais J. Aš turiu ūsus, tu turi ūsus, jau gali ir pats vienas maitýtis Jrk53. ^ Ėdalo netekęs, kuo gi maitinsis? KrvP(Trg). Jei jaunas mokinsiesi, senas maitìnsiesi Dkš. Gerą kaimyną surado, kad net vargais dalinosi, vienu grūdu maitinosi KrvP(Kdn). Visa šeima penkiais pirštais maitinasi (patys užsidirba duoną) Yl. ║ penėti krūtimi, žindyti: Jei motina negali kūdikio maitinti, geriausia gauti kitos sveikos moters pieno rš. ║ refl. ganytis: Ganykla, kurioje veršeliai maitìnasi NdŽ. 2. prk. duoti dvasinį, protinį peną: Dažnai tekdavo nors svajonėmis savo dvasia maitinti J.Bil. Jo kūryba tarsi kokia podirvio srovė maitino ir stiprino mūsų literatūros augimą V.Myk-Put. 3. būti kieno maistu, teikti reikalingas maisto medžiagas: Kraujo plazma maitina organizmo ląsteles rš. | Trąšos maitina žemę, brandina derlių sp. 4. teikti veikimui reikalingas medžiagas: Žemės palydovo aparatūra maitinama taip pat saulės sistemos sp. Mažo galingumo keitiklius galima maitinti iš sausų kišeninio žibintuvėlio elementų rš. \ maitinti; apsimaitinti; išmaitinti; numaitinti; pamaitinti; permaitinti; pramaitinti; primaitinti; sumaitinti; užmaitinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • maitinti — maiti̇̀nti vksm. Šei̇̃mą maiti̇̀nti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • maitinti — 2 maitìnti, ìna, ìno tr. [K]; N varginti, kamuoti: Silpninu, maitinu, silpną darau, varginu SD145. Purvingoj ir tamsioj kalinėj vargintų ir maitintų SPI36. | refl.: Tarnas mano guli namie paralyžium negalįs ir sunkiai mūčinas (maitinas) Ev …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsimaitinti — 1 apsimaitìnti tr. pasilikti maitinti, šerti: Klaida yra apsimaitinti iš rudens per daug didelį skaičių gyvolių, neturint užtektinai šieno rš. Apsimaitìno svetimas avis priklydusias (ėmė jas maitinti per klaidą) Krt. maitinti; apsimaitinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • maitinimas — 1 maitìnimas sm. (1) 1. K → 1 maitinti 1: Ji daugiau, negu pati motina, rūpinosi mergaitės sveikata ir maitinimu A.Vien. Svarbus vaidmuo, gerinant darbo žmonių buitį, priklauso visuomeniniam maitinimui rš. Gyvulių maitinimas turi būti tvarkingas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valgydinti — valgydìnti ( yti Sch10, K; R, MŽ, RD67), ìna, ìno tr. KBII200, K, J, Š, valgydinti, ina, ino (ž.) 1. H153, R332, MŽ444, D.Pošk, Sut, N, M, L, LL239, TŽI351(Žv) caus. valgyti 1: Valgydinu vaiką, šeimyną, t. y. darau, kad vaikas, šeimyna valgytų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šerti — 1 šerti, šẽria, šėrė 1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šerti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šerti Plng. Kiaules šerti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkriušti — 1 antkriùšti, añtkriuša, o (ž.) tr. užgrūsti, uždėti: Antkriùšo viršaitis man ant galvos tus vokyčius maitinti Žr. kriušti; antkriušti; apkriušti; atkriušti; įkriušti; iškriušti; nukriušti; pakriušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrovimas — apkrovìmas sm. (2) 1. kas įkrauta, krova: Motociklas lengvai tokį apkrovimą pakėlė rš. 2. reikiamas darbo kiekis: Dabar įmonės dirba visu apkrovimu sp. Širdies ir kraujagyslių sistemos įvairių skyrių pažeidimas visų pirma pasireiškia kaip tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmaitinti — 2 apmaitìnti tr. sužeisti: Apžaizdintas, a apmaitintas WP16. Ištinka, angu apmaitina, ir pats gi pasveikina WP76. maitinti; apmaitinti; įsimaitinti; išmaitinti; numaitinti; pamaitinti; persimaitinti; užmaitinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atburbėti — 1 atburbėti, àtburba (atbùrba), ėjo 1. tr. Kp greitai, neaiškiai atkalbėti, pasakyti: Daktaras atburbėjo lyg išmoktą maldelę, kaip ir kada maitinti berniuką J.Dov. 2. refl. užtektinai prikalbėti: Burbì ir burbì, niekad neatsìburbi Kp. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”